Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje sergamumas infekcine mononukleoze padidėjo dešimtadaliu lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. 2017 metais užregistruoti 222 infekcinės mononukleozės atvejai, 2016 m. – 205. Per pastaruosius dešimt metų (2006-2016) segamumas infekcine mononukleoze Lietuvoje palaipsniui mažėjo, tačiau buvo 2 - 3 kartus didesnis už ES vidutinį.

Infekcijos sukėlėjes ir infekcijos šaltinis
Infekcinė mononukleozė yra Epstein - Barr viruso sukeliama infekcinė liga, kuri gali pasireikšti tiek simptomų nesukeliančia, tiek labai sunkia forma. Epštein-Bar virusai, dažnai vadinami EBV, priklausantys herpes virusų šeimai. Infekcijos šaltinis yra žmonės, sergantys ūmia ar lėtine infekcine mononukleoze, ar sveiki virusų nešiotojai. Žmonės pradeda platinti infekciją praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo. Šia liga vienodai serga tiek vyrai, tiek moterys. Virusas plinta tik žmonių tarpe. Vieną kartą užsikrėtus virusu, šis visam gyvenimui lieka organizme. Po užsikrėtimo EBV su seilėmis gali būti išskiriamas metus ir ilgiau.
Infekcijos plitimas
Epštein-Bar virusai plinta lašeliniu būdu per orą ir kontaktiniu būdu. Galima užsikrėsti tiesiogiai kontaktuojant su ligoniu (pvz., bučiuojantis arba naudojant tuos pačius stalo įrankius). Virusai plinta ir oru ligoniui kalbant, čiaudint, kosint. Virusais galima užsikrėsti perpilant kraują, transplantuojant kaulų čiulpus. Tačiau dažniausiai virusais žmogus nuo žmogaus užsikrečia per seiles. Infekcine mononukleoze neretai užsikrečiama bučiuojantis, todėl ši liga dar vadinama ,,bučinių liga“.
Infekciniai mononukleozei būdingi simptomai:
• Bendras silpnumas, galvos skausmas, kaulų ,,laužymas“;
• Apie dvi savaites trunkantis karščiavimas (38- 40 °C);
• Stiprus tonzilių padidėjimas ir paraudimas, gerklės skausmas;
• Padidėję limfmazgiai, šiek tiek skausmingi liečiant. Dažniausiai padidėja kaklo limfmazgiai, rečiau pažastų, kirkšnies;
• Kai kuriems ligoniams padidėja blužnis, kepenys.
• Rečiau pasitaiko odos ir gleivinų bėrimai;
• Dažniausia komplikacija- bakterinis tonzilių uždegimas.
• Kiti požymiai: „nosinis“ balsas; paburkę akių vokai; knarkimas naktį; kvėpavimas pro burną;
Profilaktika:
• Susirgus infekcine mononukleoze keletą dienų po karščiavimo išnykimo, rekomenduojama nesibučiuoti su sveikais žmonėmis, nenaudoti bendrų indų.
• Skiepų nuo infekcinės mononukleozės nėra.
• Sergančiųjų infekcine mononukleozė izoliuoti nereikia (sunkesniais atvejais gydomi ligoninėje), nes asmenys gyvenantys viename kambaryje vieni nuo kitų neužsikrečia.
• Kambarį, kuriame guli ligonis reikėtų vėdinti ne rečiau kaip du kartus per dieną, patariama drėgnu skuduru valyti dulkes, plauti grindis.
• Stiprinti organizmą: racionaliai maitintis, laikytis dienos režimo, grūdintis.
• Du mėnesius po ligos gydytojai rekomenduoja neužsiimti sportu ir sunkia fizine veikla.
Atsiradus pirmiesiems ligos požymiams reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją
Informaciją parengė
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos specialistė Rima Leonauskienė
Tel. (8 46) 453 754, Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje iki šių metų birželio užregistruoti 8 156 vėjaraupių atvejai (sergamumo rodiklis 286,4 atv./100 tūkst. gyv.). Tai beveik 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai buvo registruoti 7 362 vėjaraupių atvejai (254,9 atv./ 100 tūkst. gyv.). Iš visų šiais metais registruotų susirgusiųjų 132 asmenys (1,62 proc.) buvo gydomi ligoninėje.
Nors dažniau vėjaraupiais sergama žiemą, ypač daug susirgimų vėjaraupiais užregistruota gegužę – 1982 atv., tai sudaro 24,3 proc. iš visų šiais metais registruotų atvejų.
Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu bei pūsleliniu odos ir gleivinės bėrimu. Ligą sukelia Varicella Zoster virusas, priklausantis Herpes viridae šeimai. Šis sukėlėjas gali sukelti dvi skirtingas infekcines ligas – vėjaraupius ir juostinę pūslelinę.
Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais, kai sergantysis kosi, čiaudi ar net kalba. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus (tiek nuo sergančiojo vėjaraupiais, tiek juosiančia pūsleline), jei serga nėščioji - per placentą. Virusas yra itin lakus, gali pasklisti po visą pastatą, tačiau jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl užsikrečiama tik uždarose patalpose. Sergantis vėjaraupiais asmuo užkrėsti kitus gali jau prieš 1-2 d. iki atsirandant bėrimams ir tai tęsiasi tol, kol visi bėrimai virsta šašais.
Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 2 - 3 savaitėms po užsikrėtimo. Ligos pradžia ūmi. Iš pradžių pasireiškia nespecifiniai požymiai - karščiavimas, silpnumas, bloga savijauta. Vėliau, pradeda berti dėmelėmis, kurios virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Bėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau - iškilimas, tuomet susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūstant, užsideda šašas. Beria bangomis kas 1 - 2 dienas, todėl viename plote galima pamatyti visų stadijų bėrimo elementus. Išbertas vietas labai stipriai niežti. Pūslelės dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų). Vis nauji bėrimo elementai atsiranda apie 5 dieną nuo ligos pradžios.
Dažniausiai vėjaraupiais sergama nesunkai, bet pasitaiko ir sunkių vėjaraupių formų: jei vėjaraupių virusas pažeidžia galvos smegenis - encefalitas, pūlinga bakterine infekcija, kai į išbertas vietas patenka bakterija ir jos supūliuoja. Labiausiai rizikuoja žmonės ir vaikai, turintys silpną imuninę sistemą, sergantys, tarkim, kraujo vėžiu, kitomis ligomis, kurias gydant vartojami imuninę sistemą veikiantys vaistai. Jei tokie vaikai suserga vėjaraupiais, ši liga gali baigtis ir mirtimi. Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Susirgus nėštumo metu, galimi pakenkimai kūdikiui, persileidimai.
Kadangi tai užkrečiama liga, nuo ligos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas 10 dienų (privaloma neleisti vaiko į darželį, mokyklą, nevesti į lauką). Ligos pradžioje galima skirti prieš virusinių vaistų. Svarbiausia - higiena, gulimas režimas, skysčių balanso atstatymas. Jokiu būdu negalima kasytis bėrimų.
Pavadinti vėjaraupius klastinga liga tikrai būtų teisinga. Tuo labiau kad iki šiol daug kas klysta manydamas, jog tai paprasta vaikiška liga, kuria mažylis kažkodėl „turi" persirgti.
Patikimiausia apsauga nuo vėjaraupių – skiepai. Vėjaraupių skiepas rekomenduojamas Lietuvos skiepų kalendoriuje, tačiau tėvai už jį turi susimokėti.
Nuo vėjaraupių galima skiepytis - vadinasi, galime apsaugoti. Tad kodėl to nedarome?
Informaciją parengė:
Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
visuomenės sveikatos specialistė Rima Leonauskienė
Tel. (8 46) 453 754, Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

A2 plakatas gripas spaustuveipataisytas 1

A2 plakatas vejaraupiai 1

A2 plakatas skarlatina2 1

erkeJau pabudo erkės

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais pirmosios aktyvios erkės jau aptiktos skirtingose Lietuvos vietose. Jau žinomas atvejis, kai erkė įsisiurbė žmogui. Erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje pastaruoju metu prailgėjo nuo kovo iki gruodžio mėn.

image 5 29423801Tuberkuliozė – klastinga liga

Tuberkuliozė (TB) yra viena labiausiai paplitusių infekcijų pasaulyje, o Lietuva pagal šios infekcinės ligos paplitimą yra tarp pirmaujančių Europoje. Skaičiuojama, kad vienas atvira tuberkuliozės forma sergantis žmogus gali užkrėsti net 25 sveikus asmenis.

Grįžti į viršų